Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Fabijoniškių seniūnas Jonas Novikevičius: ,,Aš myliu Fabijoniškes“                              

Kada pradėjote dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje?

Vilniaus miesto savivaldybėje pradėjau dirbti 2004 metais, laimėjęs konkursą į Antakalnio seniūno pavaduotojo pareigas.
Dirbdamas Antakalnio seniūnijoje 2004-2008 metais įgijau nemažai patirties ir darbinių įgūdžių savivaldos srityje. 2008 metų pavasarį Vilniaus m. administracijos direktoriaus įsakymu perkeltas seniūno pavaduotoju į Fabijoniškių seniūniją. 2010 metų pavasarį buvau paskirtas Fabijoniškių seniūnijos seniūnu.

Šiek tiek iš istorijos. Fabijoniškių seniūnija įsikūrė 1990 metais. Kada Jūs pradėjote gyventi šiame rajone ir kodėl nusprendėte įsikurti būtent čia?

Fabijoniškių mikrorajoną atsimenu nuo Fabijoniškių kaimo. Tuomet čia dar buvo senos sodybos su sodais ir daugiabučių namų statybos nebuvo pradėtos. Tai buvo 1981 metai. Iš pradžių gyvenau bendrabutyje ir dirbau meistru priėmėju Ateities gatvėje buvusioje lengvųjų automobilių techninio aptarnavimo stotyje. Vėliau buvau paskirtas direktoriumi. Autosalone dirbau penkiolika metų, įgijau daug vadovaujamo darbo patirties, visada domėjausi automobiliais ir jų konstrukcija, ne kartą dalyvavau mėgėjiškose automobilių ralio varžybose. Sukaupus nemažą patirtį 1996 metais su bendraminčiais įkūrėme UAB “Nepriklausomų autoekspertų biurą“, kurio būstinė irgi buvo Fabijoniškėse, L.Giros gatvėje. Vadovavau šiai įmonei, buvau vienas pirmųjų Lietuvoje nepriklausomas automobilių ekspertas. Vėliau pradėjau dirbti Vilniaus miesto savivaldybėje.

1988 metais Fabijoniškių gatvėje gavau kooperatinį butą. Nors esu gimęs Dzūkijoje ir 1981 metais atvykau į Vilnių studijuoti bei dirbti, „suvilnėjau“, o vėliau ir „sufabijoniškėjau“. Esu ištikimas šio mikrorajono gyventojas ir patriotas.

Kada tapote Fabijoniškių seniūnu ir kas paskatino imtis šios veiklos?

Fabijoniškių seniūnu tapau 2010 m. Nuo pat seniūnijos įsikūrimo pradžios čia darbavosi keturi seniūnai: 1990–1995 m. – Vincas Jasiulevičius, 2005–2008 m. – Vytautas Sabaliauskas, 2008–2010 m. – Saverijus Sasunovas, o po jo pareigos atiteko man. Šio darbo imtis mane paskatino Fabijoniškių gyventojai, pažįstami žmonės ir draugai. Tai pakankamai sunkus, imlus ir atsakingas darbas, tačiau aš jo nepabūgau. Nors ir esu darboholikas, kartais pagalvoju, kaip čia spėti realizuoti visus projektus ir pasirūpinti aktualiais mikrorajono klausimais. Mano darbas dažnai prasideda septintą ryto ir kartais namo grįžtu devintą vakare. Nemažai laiko užima susitikimai su gyventojais, pasitarimai su seniūnaičiais ir bendruomene visiems rūpimais mikrorajono klausimais. Dėl to kartais tenka aukoti laisvalaikį, o kartais ir išeigines dienas, bet tokia jau seniūno darbo specifika.

Kokią funkciją atlieka seniūnaičiai?

Jų funkcija daugiau patariamoji. Vienas visko neaprėpsi, todėl seniūnaičiai ir aktyviausi bendruomenės nariai labai padeda. Kartu visada sutariame, randame geriausią sprendimą siekiant gyventojų gerovės. Fabijoniškių rajone yra aštuonios seniūnaitijos: Kaimelio, Liudo Giros, Bajorų, Neries, Žadeikos, Gedvydžių, Jovaro ir Stanevičiaus. 2015 metais birželio-spalio mėnesiais buvo išrinkti visi aštuoni Fabijoniškių seniūnijos seniūnaičiai.

Kaip atrodo įprasta seniūno darbo diena?

Kaip minėjau, į darbą visada stengiuosi ateiti pirmas, kad susidėliočiau darbotvarkę. Mano dienotvarkė yra labai įvairi, nemažai laiko užima dokumentų tvarkymas. Tiesa, nesu iš tų biurokratų, kurie turi oficialias gyventojų priėmimo valandas, – aš juos priimu visada, kai nesu užsiėmęs ypač svarbiais reikalais ar išvykęs darbo reikalais į Vilniaus miesto savivaldybę.

Žmonės ateina su įvairiais klausimais, sakykim, medžių genėjimo, aplinkos tvarkymo, kitais rūpimais dalykais. Gaunu begalę skambučių ir elektroninių laiškų, į kuriuos reikia deramai reaguoti ir spręsti iškilusias problemas nedelsiant. Be to, kur gi daugiau rajono gyventojui kreiptis? Kaip mėgstu pajuokauti: arba pas kunigą, arba pas seniūną, t.y., pas tą, kuris arčiausiai žmogaus. Beje, 2012 metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą panaikinti seniūnijas. Tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas, nes mus labai palaikė bendruomenė. Mano nuomone, užmojis likviduoti tokį žmonėms svarbų savivaldybės padalinį, kaip seniūnija, be gyventojų apklausos neteisingas. Tokiu atveju valstybės deleguotos funkcijos seniūnui (pvz., kai kurios nemokamos notarinės paslaugos gyventojams ar viešųjų darbų programos įgyvendinimas) būtų nelabai įmanomos. Tačiau po šios reformos seniūnijose buvo iki minimumo sumažinta darbuotojų. Likome dirbti dviese – aš ir vyr.specialistė. Įsivaizduokite, kokie darbo krūviai užgulė mūsų pečius – juk Fabijoniškėse gyvena apie 38 tūkstančiai gyventojų. Galima sulyginti su nemaža gretimo Lietuvos rajono savivaldybe, kurioje dirba meras, visa administracija ir daug tarnautojų. Iki 2012 metų Fabijoniškių seniūnijoje dirbo seniūno pavaduotojas ir dar trys specialistai. Tuo metu galėjome aprėpti daug daugiau viešųjų paslaugų ir žymiai daugiau padėti žmonėms. Bet atsitiko kaip atsitiko. Tikiu, kad naujoji Vilniaus valdžia, įsigilinusi į šias problemas, atkurs buvusią seniūnijų tvarką, suteiks daugiau savarankiškumo.

Kaip dažnai ir kokie renginiai yra organizuojami Fabijoniškių seniūnijoje?

Įvairūs renginiai ir sporto šventės pas mus organizuojamos gana dažnai. Jau tradicinėmis tapo trys metų šventės. Tai Vasario 16-sios, kuri vyksta prie seniūnijos už bendruomenės ir rėmėjų lėšas. Jau keli metai šventės globėjas yra LR KAM ministras Juozas Olekas. Šventėje dažnai dalyvauja miesto tarybos nariai, kaip Auksė Kontrimienė, vicemeras Gintautas Paluckas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, kaip Dalia Kuodytė, Artūras Paulauskas, Julius Sabatauskas ir kiti, su kuriais palaikome labai gražius ir draugiškus santykius. Ši šventė ne tik graži, bet ir naudinga, ypač jaunajai kartai, nes skatina patriotiškumą ir meilę tėvynei. Šventės metu tradiciškai verdama kareiviška košė ir arbata, kuri nemokamai dalinama Fabijoniškių gyventojams bei šventės dalyviams, vyksta koncertas, KAM kariai demonstruoja ir supažindina gyventojus su turima ginkluote ir amunicija.

Kita tradicinė šventė yra Joninės (Rasų) – tai gražiausias metų laikas, kai kūrenamas laužas, visi Jonai ir Janinos apdovanojami supintais ąžuolo vainikais ir kitomis dovanėlėmis.

Trečia visų labai laukiama šventė – Kalėdų eglutės įžiebimas. Šio renginio metu su bendruomenės aktyvu atkreipiame ypatingą dėmesį į daugiavaikes šeimas, neįgaliuosius ir socialiai remtinus asmenis. Šventė vyksta lauke, prie scenos, ir bendruomenės patalpose. Organizuojamos įvairios pramogos, groja gyva muzika, Kalėdų senelis su snieguole apdovanoja beveik visus šventės dalyvius dovanėlėmis ir suvenyrais. Kartu aptariami praėjusių metų seniūnijos su bendruomene nuveikti darbai ir jų rezultatai, padėkos raštais apdovanojami labiausiai nusipelnę bendruomenės nariai, įstaigos ir gyventojai.

Iš Jūsų pasakojimo Fabijoniškių mikrorajonas atrodo labai gyvas ir nestokojantis įvairios visuomeninės veiklos. Ar žmonės aktyviai dalyvauja rajono veikloje? Gal turite savų, išskirtinių tradicijų?

Galvodami apie žmonių sportinę veiklą, kiekvienais metais bendruomenės lėšomis atnaujiname sporto aikšteles, perdažome stovus, pakabiname naujus krepšinio tinklelius ir atliekame daugybę kitų smulkių, tačiau labai reikalingų darbų. Per kelis etapus įrengėme keturias vietas, kuriose yra pastatyti šiuolaikiški, gero dizaino ir patvarūs lauko treniruokliai. Jais gali naudotis visi Fabijoniškių gyventojai ir svečiai.
Fabijoniškių bendruomenės pirmininkas Alvaras Bacevičius yra bendruomenės variklis: daugelis renginių ir projektų yra gimę jų draugiškos šeimos idėjų ir pastangų dėka. Matydami tokį pavyzdį į veiklą noriai įsitraukia ir kiti bendruomenės nariai.

Fabijoniškių seniūnija ir Fabijoniškių bendruomenė veikia kaip atskiri instituciniai dariniai, tačiau kartu įgyvendinate daug projektų ir imatės bendros veiklos.

Tiek seniūnija, tiek bendruomenė papildo viena kitą. Aktyvūs bendruomenės nariai ateina su savo idėjomis, mes susėdame, pasikalbame ir galvojame kaip reikėtų jas įgyvendinti. Kartu sprendžiame ir finansinius klausimus. Bendromis pastangomis atnaujiname senas vaikų žaidimo aikšteles, sodiname gėlynus, rūpinamės rajono gatvių ir šaligatvių būkle. Ne taip seniai prie Fabijoniškių seniūnijos įrengėme nedidelę estradą su suoliukais, kur vyksta mūsų rajono šventės.

Naudodamasis proga noriu padėkoti aktyviausiems Fabijoniškių bendruomenės nariams: Alvarui Bacevičiui, Daliai Bacevičienei, Emiliui Misiuliui, Onutei Sabaitienei, Janinai Pladienei už visokeriopą paramą organizuojant šventes ir renginius, pagalbą ruošiant dokumentus.

Minėjote, kad Fabijoniškių seniūnija rūpinasi socialiai remtinais gyventojais ir neįgaliaisiais. Kokia dar socialine veikla garsėja Jūsų rajonas?

Kiekvienais metais pasirašoma trišalė sutartis dėl viešųjų darbų įgyvendinimo tarp Vilniaus miesto savivaldybės, darbo biržos ir mūsų seniūnijos. Kiekvienais metais įdarbiname daugiau kaip 25 Fabijoniškių seniūnijos žmonės, kuriems mokamas minimalus atlyginimas už mūsų mikrorajono tvarkymą. Kiekvieną rytą jiems paskirstau darbus, juos kontroliuoju ir prižiūriu. Tai tikrai imlus ir atsakingas darbas, kuris tenka man, kaip Seniūnui. Myliu gamtą ir tvarką. Jau daugelį metų esu neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius ir pats asmeniškai stengiuosi dalyvauti daugelyje gamtosaugos projektų, saugoti ir puoselėti Fabijoniškių mikrorajoną, kuris, kaip ir mūsų visų mylimas Vilnius, yra labai žalias ir gražus. Ateityje numatomas projektas su probacijos tarnyba – lygtinai paleisti kaliniai arba tie žmonės, kuriems yra skirti viešieji darbai, dirbs mūsų rajone.

Šiame rajone gyvena nemažai jaunų šeimų. Kaip manote, ar užtenka čia esančių mokyklų, vaikų darželių ir laisvalaikio praleidimui skirtų įstaigų?

Mokyklų galbūt ir pakanka, tačiau vaikų darželių tikrai per mažai. Žinoma, ši problema liečia ir kitus Vilniaus mikrorajonus. Pastebėjau, kad pas mus steigiasi privatūs vaikų darželiai, ir tai yra labai sveikintina iniciatyva. Ateityje įžvelgiu geras tendencijas ir, manau, kad viskas keisis į gerąją pusę. Su Fabijoniškėse įsikūrusiomis mokyklomis palaikome draugiškus santykius, glaudžiai bendradarbiaujame su Abraomo Kulviečio klasikine gimnazija, Ateities pagrindine mokykla, Statybininkų rengimo centru, Simono Stanevičiaus progimnazija. Aš asmeniškai stengiuosi spėti visur kiek leidžia mano galimybės ir laikas.

Fabijoniškės įsikūrusios kiek toliau nuo miesto centro ir troleibusai į šį mikrorajoną nevažiuoja – jis yra pasiekimas autobusais arba nuosavu transportu. Jūsų nuomone, susisiekimas yra geras ar dar būtina ką nors tobulinti?

Tobulumui ribų nėra. Žvelgiant į transporto infrastruktūros perspektyvą, mūsų rajone galbūt buvo patogiau, kai važinėjo maršrutiniai mikroautobusai, nes troleibusams esame nepasiekiami dėl per stataus Šeškinės kalno. Žinoma, norėtųsi geresnio susisiekimo, nes Ukmergės gatvė rytais yra labai stipriai „užkimšta“, o įvažiavimas iš Fabijoniškių ir taip yra pakankamai sudėtingas. Kalbu ne tik kaip seniūnas, tačiau ir kaip vairuotojas, nes ryte tenka pakliūti į didelius kamščius. Tačiau vėl gi, tai nevyksta vien Fabijoniškėse, su šia problema susiduria visi Vilniaus gyventojai ir svečiai.

Fabijoniškių gyventojai išsiskiria savo išsilavinimu. Rajonas yra antroje vietoje tarp Vilniaus seniūnijų (nusileidžia tik Žvėrynui) pagal dalį žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Ar tam įtakos turi Mykolo Riomerio universitetas, esantis šiame rajone?

Aš tokios tikslios statistikos neturiu. Tačiau, be abejonės, šio universiteto buvimas įprasmina Fabijoniškes. Matyt, mūsų mikrorajonas yra patrauklius savo patogumu ir gera gyvenimo kokybe – jį renkasi išsilavinę žmonės.

Seniūnijos teritorijos saugumas. Kokių prevencinių priemonių imamasi?

Mano nuomone, Fabijoniškės – vienas saugiausių Vilniaus mikrorajonų. Seniūnija aktyviai bendradarbiauja su šeštu policijos komisariatu, kiekvieną pusmetį tvirtinami mūsų partnerystės planai. Apsikeičiame aktualia informacija ir nuolatos palaikome ryšį. Faktai kalba patys už save – šiame rajone fiksuojamas mažas nusikalstamumo lygis. Prieš kelis metus seniūnija ir policija pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri vadinasi „Saugi kaimynystė“, taigi mes stengiamės ir rūpinamės savo rajono gyventojų saugumu.

Kaip manote, ar sąlygos vystyti verslą šiame rajone yra palankios?

Fabijoniškių mikrorajone yra įsikūrę nemažai stambių, vidutinių ir smulkių įmonių. Vienos žinomiausių ir moderniausių –„Garsų pasaulis“, „Elgama“. Šios minėtos įmonės yra stambiausios, tvarkingai prižiūrimos ir dažnai laimi gražiausiai tvarkomų teritorijų konkursus, kurie būna organizuojami Vilniaus mieste. Turime du didelius ir populiarius prekybos centrus – „BIG“ ir „Mandarinas“, nemažai restoranų ir kavinių. Kitaip sakant, pramogų netrūksta. Mūsų mikrorajonas ribojasi su Pašilaičiais, ir jie abu jau nuo seno vadinami automobilininkų miesteliais, nes čia įsikūrusios automobilių prekybos įmonės. Verslą vystyti Fabijoniškėse yra labai palankios sąlygos, tuo neabejoju, tai – patrauklus verslui mikrorajonas.

Kokie, Jūsų manymu, didžiausi ir geriausi pokyčiai įvyko seniūnijoje per pastaruosius penkerius metus?

Kai 2010 metais buvau paskirtas Fabijoniškių seniūnu, iškart pradėjau rūpintis kad Fabijoniškių bendruomenė turėtų savo patalpas bendruomeninei veiklai. 2012 metų pradžioje Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo perduotos 272 kvadratinių metrų patalpos S.Stanevičiaus gatvėje 24, pusrūsyje. Už tai esame dėkingi tuometinei valdžiai. Tos patalpos buvo apgailėtinos būklės, nė karto neremontuotos. Tačiau bendruomenei skirtomis lėšomis per tris etapus padarėme kapitalinį remontą, supirkome reikalingiausią buitinę ir kitą techniką, įvedėme kabelinę televiziją bei internetą. Manau, kad šiais metais galėsime iškilmingai atidaryti Fabijoniškių bendruomenės centrą.

Fabijoniškių vidurinėje mokykloje yra įrengtas europinius reikalavimus atitinkantis futbolo stadionas, o ateityje S. Neries ir P. Žadeikos gatvių teritorijoje planuojama įrengti šiuolaikinį baseiną. Noriu pasidžiaugti, kad Fabijoniškėse vyksta daug naujų statybų, gyvenamųjų namų renovacija, čia įsikuria vis daugiau įstaigų ir organizacijų, kurios mielai bendradarbiauja su Fabijoniškių bendruomene ir seniūnija. Organizuojant bendruomenės renginius mus dažnai paremia spaustuvė „Garsų pasaulis“ ir kiti. Kitais metais planuojame daugiau dėmesio skirti pačiam mikrorajono gražinimui – gėlynų ir dekoratyvinių krūmų sodinimui, ateityje norėčiau matyti savo rajoną kuo spalvingesnį.

Pabaigai galiu drąsiai pasakyti – aš MYLIU FABIJONIŠKES ir žmones, gyvenančius čia. Aš jais rūpinsiuosi ir iš visų jėgų stengsiuosi, kad Fabijoniškės būtų pats gražiausias ir patogiausias mikrorajonas čia gyvenantiems žmonėms ir svečiams.

Fabijoniškių seniūną kalbino žurnalistė Julija Kurilaitė