Prieš porą mėnesių į bendruomenės pirmininko pašto dėžutę atėjo užklausa dėl savanorystės. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų eilinis laiškas, kurį parašė jauna studentė norinti užimtumo vasaros laikotarpiu.

Su Joana (toks laiško autorės vardas ) susitikome mokyklos stadione, išsikalbėjome. Joana jau antrus metus studijuoja socialinį darbą, laisvu nuo studijų metu dirba senelių globos namuose. Į bendruomenę kreipėsi sužinojusi apie mūsų veiklą , norėdama pritaikyti studijų metu įgytas žinias ir pasidalinti meile  su negalią turinčiais vaikučiais. Darbštumas , noras gyventi prasmingą gyvenimą, pozityvus požiūris Joaną lydi neatsitiktinai.

Nuo septynerių metų dėl tėvelių ligos augusiai vaikų globos namuose, Joanai teko pačiai vienai išgyventi nuoskaudas, nubraukti ne vieną ašarą ir išgyventi daug ilgesingų dienų.  Vaikystės išbandymų užgrūdinta mergina atkakliai kabinasi į gyvenimą ir viską stengiasi susikurti pati. Įsitraukimas į bendruomenės veiklą labai svarbus ir reikalingas abiems pusėms.

Džiaugiamės , kad nuo šiol, Joanos dėka bendruomenės nariai, svečiai atvykdami spręsti dalykinių klausimų gali drąsiai atvykti su vaikučiais. Joana maloniai juos užims ir pasirūpins, kad laikas neprailgtų ir norėtųsi čia sugrįžti vėl ir vėl.